Apnuogintas verslas. Globalaus verslininko apmąstymai

Verslas – tai kūryba. Jis kaip tapyba. Pradedate nuo tuščios drobės. Galite tapyti, ką tik norite – bet ką – ir kaip tik tai yra jūsų pirmoji problema. Juk už kiekvieno gero kūrinio, kurį jums gali pavykti nutapyti, stovi daugybė blogų, nevykusių kūrinių, kurie tik ir laukia, kad juos nutapytumėt. Tai jus baugina? Turėtų bauginti. Pradedate. Renkatės spalvas. Antroji spalva turi derintis su pirmąja. Trečioji – su pirmąja ir antrąja. Ketvirtoji su ... Jums kyla idėja. Ji jau užvaldė jus, ir nebegalite sustoti. Įsitraukėte, ir kelio atgal nebėra. Žmonės, blogai atsiliepiantys apie verslininkus, dažniausiai nesuvokia esmės. Tie versle esantys žmonės, kuriems sekasi, įveikė savo baimę ir ėmėsi kurti kažką ypatingo, kas paveiktų žmonių gyvenimus. Ar gerai parinktos spalvos? Ar lėktuvai išblizginti? Ar jų įgulų išvaizda nepriekaištinga? Ar keleiviams patogu? Ar geros sėdynės? Koks maitinimas? Kiek tai kainuoja?... Nesvarbu, kas jūs esate – dailininkas siurrealistas ar kompanijos generalinis direktorius – vis tiek reikia apmokėti sąskaitas ir pinigai visada ateina vėliau nei tikėjotės. Atėjus recesijai, nedideli finansiniai sunkumai gali tapti didelėmis, galinčiomis pakeisti visą gyvenimą krizėmis ir dažnai tenka priiminėti sunkius sprendimus. Kaip tik apie šią verslo pusę žurnalistai taip mėgsta rašyti, tačiau tai pati neįdomiausia ir mažiausiai būdinga verslo dalis. Antraeilė. Nuobodi. Svarbiausia juk tai, ką kuriate. Ar pavyko sukurti? Ar tai, ką sukūrėte, sukelia pasididžiavimo jausmą? Kai keliaudamas po visą pasaulį susitinku su įvairiais žmonėmis, jie dažnai sako, kad mano gyvenimas tikrai nuostabus. Jie teisūs. Esu labai laimingas žmogus. Turiu savo salą rojaus kampelyje, nuostabią žmoną ir šeimą, ištikimų ir linksmų draugų, kurie dėl manęs eitų į ugnį ir vandenį, kaip ir aš dėl jų. Daug keliauju, esu patyręs daug gyvenimą dar labiau branginti skatinančių nuotykių. Net garsusis amerikiečių kino aktorius, režisierius ir politikos aktyvistas Džordžas Klūnis (George Clooney) sykį prasitarė, kad sutiktų keisti savo gyvenimą į manąjį (mano žmona tuo tikrai labai apsidžiaugtų!) Už visa tai didele dalimi turėčiau būti dėkingas sėkmei. Bet ar būčiau laimingas, jei versle manęs nebūtų lydėjusi sėkmė? Norėtųsi manyti, kad taip. Tačiau ir vėl tai priklauso nuo to, ką laikote verslu. Ar būčiau laimingas, jei nebūčiau radęs to, kas man įdomu, kas mane įtraukia, sužavi, užpildo kiekvieną mano gyvenimo minutę? Ne, tikrai ne – būčiau baisiai nelaimingas. Šiandien Virgin grupė yra aprėpusi visą pasaulį. Tai tikrai tarptautinio pripažinimo susilaukęs prekės ženklas, kuriuo pasitiki ir naudojasi šimtai milijonų žmonių visuose žemynuose. Ar gali jis staigiai sužlugti? Beveik neabejoju, kad ne: mes jį kūrėme taip, kad jis atlaikytų bet kokio dydžio žalą. Manau, kad mes niekada neatsidursime 1995 metais žlugusio Barings banko padėtyje ir koks nors nesąžiningas prekiautojas negalės sužlugdyti visos Virgin grupės. Viena nesėkmė neatves prie 50 000 darbo vietų praradimo. Keturiasdešimties metų darbas nenueis šuniui ant uodegos per kelias dienas. Nors visa Virgin grupė yra didžiausia Europoje privačių kompanijų grupė, visos jai priklausančios atskiros kompanijos yra palyginti mažos savo sektoriuose. Todėl turime tą pranašumą, kad daugumoje rinkų esame vikrūs, greiti maži žaidėjai.